Pieva\ Takai

*

Aukštakulnių batelių skleidžiamas kaukšėjimas su kiekvienu spartesniu žingsniu tik dar atkakliau erzino. Panardinti delnai švarkelio kišenėse pamažu įšilo, bet protarpiais duobėtu taku žengianti moteris visvien atrodė pernelyg išbalusi. Ji suspaudė lūpas į tiesią, emocijų neišreiškiančią liniją ir trūksmingai iškvėpė orą, susikaupusį plaučiuose. Stengėsi neatkreipti aplinkinių dėmesio. Džiulijana nuo pat ryto graužė save prieštaringais epitetais, pro namo langą stebėdama vaikštinėjančias žmogystas. Tai pasirodė taip ironiška. Moteris nesuprato, kokia paika būtinybė ją sugrąžino atgal. Ji negalėjo pakęsti pagiežos ir atžiaurumo, nors ne paslaptis, kad žemiškasis gyvenimas pateikdavo begalę pagundų, kurioms, kaip ir prieš daugelį metų, nesugebėjo atsispirti. To nepateisino paprastas, saldus, vyrų ausis lepinantis žodis "moteris". Toli gražu. Jautėsi išdavusi vienintelę savo psichologinę savybę - valią. Džiulijana nevalingai pravėrė lūpas caktelėdama liežuvio galiuku, ir taip atsiribodama nuo prieštaringai susikertančių apmąstymų. Ji kilstelėjo smakrą, atidžiau įsižiūrėdama į flegmatiškai vaikštinėjančius individus. Nors jų buvo vos keletas, nei vienas iš jų netryško energingumu ir teigiamomis emocijomis. Džiulijaną tai slėgė dar labiau, nes ji neturėjo galimybės jiems pagelbėti. Ji negalėjo prieiti arčiau, išspausti patenkinimą šypsnį ir pažerti humoristinių juokelių. Jeigu jie nelaimingi - kodėl ir Džiulijana negali tokia patapti ? Tai lyg atvirkštinis reagavimas. Dar viena ironijos kupina tiesa.
Įkypomis akimis žvalgydamasi po aplinką netruko suprasti, kaip radikaliai viskas pakito. Nebeliko suvaržytumo...žmonės jautėsi nuo niekieno nepriklausomi. Kiekvienas gali rinktis, ne taip, kaip Džiulijanos amžiaus laikotarpiu. Netikėtai, ji pajuto dar didesnį abejingumą. Gyvenime ji prarado itin daug, o šiuo metu, turėdama pilnavertišką galimybę juo mėgautis, tokio būdo baidosi.

Gan greitai kaukšėdama aukštomis platformomis Lottė ėjo keliuko. Kelio ji nematė, mat visą laiką kuitėsi sao rankinėje. Kažkur girdėjosi telefono skambėjimas, bet ji nesuprato kur jis skamba. Kaišiojo rankelę ir ten ir ten, bet niekur jo nerado.- velniava..- sumurmėjo piktai, pati sau. Ieškoti nebuvo lengva, mat tašė ne iš mažųjų, o dar tas vėjas taršantis jos plaukus.- štai jis!- pergalingai sušunka po nosimi apčiuopusi telefoną, kuomet jis nustoja skambėti. Kaip sakoma " Moterims reikia skambinti 2 kartus - pirma - kad rastu telefoną, antra - kad atsilieptų.", trūkumas buvo ne tame, jog telefonas nustojo skambėti, o tame, jog ji jį užčiuopė pro medžiagą... Dar pakaišiusi rankelę pagaliau išsitraukė telefoną ir jis vėl suskambėjo.
-taip?- atsiliepia ir išklauso viską ką pasako balsas kitame "kabelio laide",- Ar tikrai to nori?- paklausia ji, prieš padėdama ragelį. Kreivai nusišypso ir išsitraukia cigarečių pakelį. Pabando užsidegti cigaretę, bet vėjas labai trukdo. Galiausiai užsirūkiusi ji apsižvalgo. Jau spėjo pasiilgti žudymo, malonumo, kurį jis suteikia. Taip norėtų ką nors pakankinti... O kas trukdo? Angelai!

Su kiekviena slenkančia minute besispiečiantys žmonių būriai praretėdavo, kol galiausiai pasiliko vos vienas kitas žmogus. Ir tai, veik nosimi braukdamas žemę ar spardydamas akmenėlius. Moteris, sulėtindama žingsnius pasuko į kairę, artėdama aplaužytų suolelių link. Staiga sukilęs noras nuo visko atsiriboti užvaldė merginos pasąmonę. Jai nepakako vien spengiančios tylos, kurią protarpiais sudrumsdavo naivios žmonių kalbos. Ištraukdama sušilusius delnus iš švarkelio kišenių, juos patrina. Žengus dar vieną žingsnį, Džiulijanos koja kiek krypteli, sukeldama traškesį. Mergina susvyravo, bet išlaikiusi pradinę padėtį, stabteli. Angelės ranka pakyla ir ji, skubotu mostu pirštų galais persibraukia per plaukus. Šįkart jos savijauta iš tiesų nebuvo pavydėtina. Betrūko apniukusio dangaus ir neigiamą energiją skleidžiančios būtybės, kad subjurtų ir nuotaika. Giliai įkvėpdama oro, Džiulijana netruko pajusti aštraus ir salso cigarečių kvapo. Būtų pasisukusi pasižiūrėti, kas pasidegė cigaretę, bet vietoje to, mergina tik paspartino žingsnį, kartu trokšdama išvengti problemų.