Pieva prie krioklio

Gabriel norėdamas kiek pravėdinti smegenis ir galbūt net sugalvoti kitos Anya treniruotės programą, išėjo pasivaikščioti. Kojos atnešė vaikiną prie triukšmingo krioklio, bet iš dalies jam čia patiko. buvo vėsiau nei visose kitose vietose ir saulės kurdavo vaivorykštes iš mažų vandens lašelių. Ne iš karto pamato Caroline, bet kai pastebi iškart suisraukia. Atpažino merginą ir jam visai nepatiko,kad nuo jos kilo melsvas ir tirštas nikotino debesis. negalėjo patikėti,kad ji vis dar priklausoma nuo to, nors daugybę kartų jai aiškino,kad šitaip elgdamasi ji niekada nepakils aukščiau paprasto angelo.
- Caroline? - priėjęs pažvelgia į merginą ir ištraukia jai iš rankų cigaretę ją užgesindamas.

Merginos piktas žvilgsnis tik priverčia G nusišypsoti. Jis dar prisimena,kaip mokė Carolina, tad kartais vis dar jautėsi už ją atsakingas.
- Kaip visada žavinga. - Šypteli Carolinai, kuri matyt jo sutikimu nebuvo tokia sužavėta. Pamatęs fotoaparatą, kilsteli antakį.
- Atėjai pafotografuot gamtos?

Išgirdęs merginos žodžius Gabrielis tik įsmeigia į ją prieštaringą žvilgsnį. Juk daugybę kartų ją mokė,kad žemėje angelai nebūna pasiūsti be priežasties. Ji čia buvo tam, kad mokytūsi,o ne pasiduotų.
- Nemanai,kad paskubėjai? - kilsteli antakį nutaisydamas naivų klausiamą toną.
- Tam,kad čia būtum nebūtinai turi būti kažkokia priežastis. - pasako, nes pats su malonumu tiesiog niekeno netrukdomas leistų dienas žemėje. Tai lyg savotiško atostogos ar pencija po daugelio metų sunkaus darbo. Kad ir dabar, negali nepastebėti nervingo Caroline judesio kuris parodė Gabrieliui dar dviejų, merginos kūną nuodijančių lazdelių vietą. Nejau jis jos nieko neišmokė, atrodo,kad visam pasauliui jis vienas turi parodyti tiesą. Visi tik genda ir visiškai nebando susitvarkyti.

Jam tikrai tai nepatiko. Susiraukęs nutaiso nepatenkito katino miną, bet greitai šypteli. Kol Karolina dūsavo pats greitai nužvelgia krioklio vaizdą.
- Tau nereikia turėti tikslo,kad būtum naudinga..kaip nesupranti. Tu gali būti pati sau naudinga. tiesiog galvok apie buvimą čia, kaip apie išbandymą...niekada nepamiršk,kad jie tave stebi.- pasako pamokomu tonu. Nežinojo,kaip atverti merginos akis ir parodyti,kad kartais gyvenimo paskirtis yra giliai žodžių prasmėje.
- Na tai skraidyk, kas neleidžia jais naudotis? - pasako. žinojo,kad angelams kartais pavojinga skraidyti dėl žmonių ir dėl demonų kurie nuolat juos medžiojo,bet dabar vaikiną pagavo vėjavaikiška nuotaika. beje jie buvo toli nuo bet kokios civilizacijos.
- Galim pasimankštinti,kaip senais laikais.- gūžteli nužvelgdamas angelę. Norėjo įkvėpti jai pasitikėjimo savimi ir vėl parodyti tai ko ji nemato.
- Aš visada turiu priežastis, net jei jų nesimato. Visada yra tikslas, net jei pačia jį reikia susikurti. Viskam yra paaiškinimai Karolina ir prašydamasi atgal parodai savo silpnumą,kaip ir slėpdama cigaretes savo šortų kišenėse. - parodo pirštu į jos šortukus ir kilsteli antakį. Žinojo,kad jis teisus.

Pamatęs savo nuotrauką susiraukia, mat jam ji nebuvo visiškai graži, bet pasistengia išlaikyti tą keistai lengvą jausmą savyje. Pamosikavęs ranka prieš fotoapartą prunkšteli.
- geriau slėpk tą daiktą,kol dar netyčia nesugedo. - šypteli reikšmingai nužvelgdamas aparatą ant merginos kaklo.
- Galbūt jei labai pasistengsi galėsi viską ištaisyti. - pasako ramiu balsu. Viskas visada pataisoma tik reikia šiek tiek kantrybės ir valios viskam atkurti.
- Suprantama. - palinksi ir stebi, kaip mergina pakimba ore. Vaikinui niekada nepatikdavo tokie ramūs pasiplasnojimai, tai tikriausiai buvo viena silpniausių jo vietų. Bet ko norėti iš kovotojo angelo?Jis buvo karys, tad nenuostabu,kad mėgo adrenaliną.
- Tikrai? Na atsisakysiu,mat ne man tokie dalykai,kaip savęs naikinimas. Vis dar myliu savo plaučius ir noriu kvėpuoti. - kiek kandžiai pareiškia ir tada išskleidžia savo didžiulius sparnus,kurių jau nenaudojo gan ilgai. Kiek pajudinęs juos apsipranta ir net pajaučia šiokį tokį palengvėjimą. Nors buvo gaila marškinėlių kurie dabar buvo nepataisomai suplėšyti, bet greitai nuveja mintis apie drabužius ir šauna į dangų. Galiausia vėl grįžta prie merginos.

Jis gaus guzą? Pff..neįmanomas reikalas. Pagautas akimirkos malonumo ir lengvabūdiškumo pasijaučia lyg nesavas. Kartais gera išsilaisvinti iš savęs, pabėgti nuo įsipareigojimų kurių jis visada turėdavo.
- Kartais pagalvoju kodėl jie tave priėmė...juk tavo charakteris visiškai neatitinka normų. Gal reikėjo naujovių, nors kai pastarąjį karta buvo priimta komplikuota naujokė ji greitai krito. - šiek teik susiraukia prisiminęs savo bendravardės nuosmukį.
- Caroline, pasistenk truputį, aš nenorėčiau,kad ir tu būtum nugrūsta į pragarą. Nors dar tiek nedegradavai tačiau eidama šiuo keliu greitai gali pulti. - pasako nužvelgdamas merginą. Išgirdęs jos grasinimą prisiverčia vėl susigrąžinti tą naivia šypseną į veidą.
- kažkodėl nebijau...- pakilnoja antakius išmesdamas like a boss rožą. Merginai sarkastiškai pagyrus jo trumputę kelionę iki debesų ir atgal, nusilenkia, dailiai išriesdamas sparnus. jautė,kad jie juda kartu su juo, atlieka veiksmus,kuriuos seniai tedarė vaikinas. net buvo gan keista vėl jausti sunkius didelius sparnus ant nugaros.

Stebėjo mergina kokią akimirką, visai kaip mokytojas vertindamas savo mokinę, nors Karolina jau seniai nebuvo jo mokinė.
- Taip, jie mane taip myli,kad padovanojo tave. Tik manau užmiršo užrišti kaspinėlį ant galvos. - sukikena parodydamas pirštu,kur turėtų pas ją kaspinas būt. Šypteli išgirdęs jos teoriją.
- Taip, nenoriu,kad taptum bloga ir esu be proto tave įsimylėjęs. - šypteli pavartydamas akis ir dramatiškai pridėdamas rankas prie krūtinės. - merginai jautė šiltus jausmu, bet nepavadintų jų meile..greičiau palankumu,kaip buvusiai mokinei. Juk jei ji kris, tai Gabrielio,kaip arkangelo autoritetas sumenks.
- Bijot? tavęs?- vos spėja apsigint, kai ji taip staiga jį užpuola. Vos neparverčia angelo ant žemės, bet jis sugauna merginos riešus ir pakelia į orą. Galingais sparnų mostais pakyla gan aukštai,kad net krioklys atrodė lyg maža dėmelė.
- Ką ten sakei apie baimę? - pasako su šypsena vis dar tvirtai laikydamas merginą.

Caroline angelui taip pat buvo kaip nepaklusni mažoji sesutė. Iš ties su tokiu charakteriu toli ji nenueis, nenustebtų jei vieną dieną sužinotų,kad ji tapo kokia tai vampyrę. žinoma Gabrielis jokiais būdais nuo jos nenusisuktų ir visada pagelbėtų.
- Tai žinoma, bet su kaspinu gražesnė būtum. - palinksi rimtu veidu, bet greitai šypteli.
- Na jei seseriškai tai ir aš broliškai tave myliu.- pasako sukikendamas. Kol ji varto akis jis vos jos nepaleidžia, nors žino,kad neišsitėkš į žemę,bet kol susigaudytų tai dar ir rimtai išsitėkštų.
- Neee, nėra laiko tokiems dalykams kaip pasiskraidymai. bet gera mintis. - palinksi su mąsliu žvilgsniuku

Nuseka merginą ir nusileidęs ant akmeninio kyšulio krioklio viduryje nusišypso besitiurškiančiai Karolinai. Kaip mažas paukščiukas. Pagauna vieną jos iškritusia plunksną ir pavarto rankose.
- Sakiau,kad nerūkytum..- šypteli paleisdamas baltą plunksną kurios šiaip neatskirtum nuo gulbių plunksnų.
- Gerai, užsidėk kokį žalią ir blizgantį. - sukikena stebėdamas krioklio apačią. Vaizdas buvo nepakartojamas,o maži vandens lašeliai nuolat sėda ant vaikino odos. Pajautęs,kad yra atakuojamas angelės pasisuka į ją.
- nenorėk sušlapt. - nužvelgia ją reikšmingu žvilgsniu, lyg sakydama,kad visai nebijo pats sušlapt.

Nužvelgia Caroline sparnus dabar papuoštus mažais vandens kristalais. Na gal ir ne nuo rūkymo, bet tai vis vien kažkas buvo.
- O gal ir rūkymo, juk danguje žolės negauni, o tai,kad čia ją vartoji gali atsiliepti sveikatai.- pasako šyptelėdamas, mat tikriausiai tenorėjo atkratyti merginos norą rūkyti, o tai,kad per šį įprotį ji galėjo netekti sparnų galbūt buvo realus pavojus. Jis to nežinojo. Kai mergina paprieštaraują jo nuomonei pavarto akis. Net kaspino negali užsidėt tokio kokio jis nori.
- Dėkis kokį tik nori, man nesvarbu. - pasako sukikendamas ir žengtelėdamas žingsnį krašto link. pažvelgęs žemyn matė tik didžiulį vandens purslų rūką, kuris užstojo vaizdą į mažutį ežerą apačioje. Vos spėja užsidengti rankomis veidą,kai pajaučia,kad dabar visas beveik permirko. Atrodydamas, kaip šlapias šuo nužvelgia Caroline piktoku žvilgsniu.
- Juk perspėjau. - papurtęs galvą išsivėpia klastinga šypsenėle ir pašokęs sugauna Caroline nusitempdamas ją žemyn. greitai abu pranyksta vandens garuose ir dar nespėjęs pasiekti vandens vaikinas paleidžia angelę. Toji iš inercijos tėškiasi į vandenį nemažai jo pakeldama į orą. Kažkaip išlikęs sausas, laukia kol ana išners, žinoma ant kranto,kad netektų patirti merginos įniršio vandenyje.

tas tai visas laimingas ant kranto žolytės sėdi ir vargo nemato. Juk sakė,kad jo netaškytų,tai neeeee...vat žinos,kad reikia mylėt ir gerbt savo mokytojus ir klausyt kai sako. Vat kitą kart žinos mergaitė.
- Šlapia ten pas tave? - dar paklausia ir neišlaikęs pradeda kvatotis iš merginos. Kiek apsiraminęs pažvelgia į ją.
- na juk visiems reikia kažkada išsimaudyti.- gūžteli mielai petukais atsisėsdamas turkiškai ir tramdydamas juoką.

Prunkšteli,kai ji ten apie tas dykumas suskelia. Nu nieko, gal nebus taip baisu,kaip atrodo, vis tiek nebijo jos. Pažiūri į merginą nekaltu žvilgsniuku.
- Drįsčiau tuo abejoti, bet galbūt kadanors..svajoti galima.- palinksi šyptelėdamas šlapiai Caroline.